Apie mus
Kodėl pagalba nemokama?
Informacinis bankas
Naujienos
Sunku būna visiems
Lietuviai nelinkę dalintis savo emociniais sunkumais 2019-10-10

Lietuviai nelinkę dalintis savo emociniais sunkumais

“Nenoriu “apkrauti” savo problemomis”, “nemanau, kad mane supras”, “gėda, kad negaliu susidoroti su sunkumais pats” – tai pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai nenori kalbėti apie patiriamus emocinius sunkumus. Tuo tarpu psichologų teigimu, nuoširdus ir atviras pokalbis su artimu žmogumi yra pirminė ir pagrindinė priemonė emocinei įtampai numalšinti.

 

“Jaunimo linijos” ir UAB “Spinter tyrimai” atliktas tyrimas parodė, kad net 74 proc.  apklaustųjų, užklupus emociniams sunkumams, sunku apie tai kalbėti (5 proc. sako labai sunku, 27 proc. – sunku, o 42 proc. – nelengva.). Ir net 47 proc. Apklaustųjų sako, kad nenori “užkrauti” savo sunkumų artimiesiems, todėl jiems nepasakoja. Susiduriantys su emociniais sunkumais dažniausiai teigia, kad sudėtingiausia kalbėti apie neviltį (50 proc.), liūdesį (40 proc.), pyktį (34 proc.).

 

 „Laikyti visus jausmus savyje gali atrodyti kaip didvyriškumas, mat „neužkrauname“ jų niekam kitam, tačiau kai bandome jausmus ignoruoti, neprisiimame atsakomybės už savo emocinę būseną. Juk tie jausmai anksčiau ar vėliau vis tiek išsiveržia arba tampa kūno negalavimais. Ir atvirkščiai, pokalbis gali būti galimybė stabtelėti ir apmąstyti, kas tokio vyksta žmogaus viduje ar santykyje. Nesuvokdami, ko norime, kas pykdo ar kelia nerimą, savo elgesį deriname vien pagal besikeičiančias aplinkybes. Be to, šalia esantis žmogus gali pabūti tarsi veidrodžiu, atspindėdamas tai, ko savyje nematome ar nenorime pripažinti, ką per daug sureikšminome ir todėl nerimaujame ar pykstame“, - apie pokalbio reikšmę sako psichologė, „Jaunimo linijos“ savanorė Vilma Liubeckienė.

 

Pasak jos, tarpusavio santykyje svarbus tiek gebėjimas nuoširdžiai išsikalbėti, tiek ir pabūti išklausančiu. Atvirai kalbėtis daugeliui nėra lengva, todėl pokalbis su „Jaunimo linijos“ savanoriu gali būti kaip pasiruošimas kalbėjimuisi su artimaisiais.

 

Kita vertus, daugėja tų, kurie pastebi, kad jų artimajam būna sunku ir yra pasiryžę išklausyti. 59 proc. dalyvavusių apklausoje teigia, kad jie yra pastebėję artimus žmones susiduriant su emociniais sunkumais. 83 proc. apklaustųjų teigia esantys pasiruošę padėti žmogui, išgyvenančiam krizę, stengiantis bendrauti su juo. Artimajam prakalbus apie svarstymus nusižudyti, dažniausiai kalbamasi, aiškinamasi  kas jį neramina (75 proc.), taip kreipiamasi į jo tėvus ar artimuosius ( 48 proc.), kiek rečiau į psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus (38 proc.).

 

Emocinės paramos linija, kuri teikia vienkartinę anoniminę ir konfidencialią emocinę paramą, per mėnesį vidutiniškai sulaukia nuo 5000 iki 7000 bandymų susisiekti ir gauti emocinę paramą telefonu, internetiniais pokalbiais bei elektroniniais laiškais. Vien praėjusiais metais dėl emocinės paramos į „Jaunimo liniją“ buvo kreiptasi 42 940 kartų telefonu, įvyko 2 249 pokalbiai internetu ir buvo atsakyta į 1 102 laiškus. Tačiau “Jaunimo linijos” savanoriai gali atsakyti tik daugiau nei 70 proc. visų kreipimųsi.

Atgal