| |
| |
Kodėl verta savanoriauti
|
Savanorių mintys apie darbą „Jaunimo linijoje“:
Kažkaip
atrodo, kad seniau buvau pernelyg susikoncentravusi ties savimi, ties
savo gyvenimu, šeima, draugais ir t.t. Pastebėjau, kad pradėjusi dirbti
„Jaunimo linijoje“ daugiau dėmesio skiriu aplinkiniams, visuomenės
problemoms. Jautriau reaguoju į kitus, atsirado daugiau tolerancijos ir
supratimo – esant sudėtingoms situacijoms (pvz. konfliktams) sugebu
pažvelgti ne tik iš savo požiūrio taško, bet ir suvokti kaip kitas
jaučiasi. Išmokau klausyti.
Vieno budėjimo metu paskambino
žmogus, norintis nusižudyti – tuo metu jis labai daug problemų turėjo.
Jis buvo labai sunerimęs, tačiau pokalbio metu nusiramino... Džiugu
labai buvo, kad tiesiog paprastas kontaktas ir nuoširdumas gali šitaip
daug padėti... Pagalvojau, kad mano nemiegota naktis (vėliau fiziškai
sunkoka) yra niekai, palyginti su tuo, kad kitiems žmonėms labai sunkiu
metu galiu padėti.
Stipriausiai savo darbo prasmę pajaučiu
tuomet, kai kalbu su vaikais, kurie gyvena kaimuose, sunkiomis
socialinėmis sąlygomis, izoliuoti. Kai vaikas pasako, kad niekada
gyvenime nėra kalbėjęs su geru žmogumi, kad niekas dar jo nėra išklausęs
ir supratęs. Kartais tokiems vaikams sunku padėti, tačiau manau, kad
„Jaunimo linija" jiems parodo, kad pasaulis nėra vienareikšmiškai
priešiškas, kad šalia blogio egzistuoja ir gėris, šalia tų, kurie
tyčiojasi ir skriaudžia, visada yra tie, kurie supranta ir priima.
Kartą
paskambino žmogus, norėjęs iššokti pro balkoną ir taip nusižudyti, o po
to pasikalbėjom, ir jis to nebepadarė. Problema nebuvo išspręsta,
tačiau tam žmogui buvo svarbu, kad kažkas jį išklausė ir palaikė
kritiniu momentu.
Man darbas „Jaunimo linijoje" yra ne tik
galimybė būti su skambinančiais, ieškančiais atsakymų į Klausimus, bet
ir pačiam surasti atsakymus į savuosius.
Savanorių
atsiliepimai apie parengiamuosius kursus:
Kaip ir daugelis
savanorių, atėjau norėdama gera kitiems. Ir su kiekvienu užsiėmimu
imdama geriau pažinti save, žmones, gyvenimą, supratau, kad tik duodamas
gali gauti tai, kas yra neįkainojama, kas gyvenime yra tikrosios
vertybės. Norisi kursus palyginti su kuo nors gražaus, nes tai viena
gražiausių gyvenimo patirčių, tačiau kartu reikalaujanti daug pastangų,
atidumo, valios ir vidinės stiprybės. Palyginsiu su kalnų taku, kuriuo
kylant aukštyn atsiveria vis nuostabesni vaizdai, tačiau kad visa tai
pamatytum, turi kopti aukštyn, ir nors yra takas, bet tenka patraukti
kliūtis, kurios iškyla kiekvienam skirtingos, tu pavargsti. Ir
pavargusiomis akimis apžvelgi dieviškus horizontus.
Informacinio
susitikimo metu, kurioje buvo teikiama informacija apie būsimus kursus
bei savanoriško darbo galimybę, labai aiškiai ir stipriai nuskambėjo
frazė, kad: ,,savanoriškas darbas yra lygiai toks pat kaip ir paprastas
darbas“, todėl šiame procese galioja tokios pačios taisyklės bei
atsakomybė, kaip ir imantis bet kurios kitos veiklos.
Šis
suvokimas buvo pirmasis paskatinimas gerai apgalvoti: kodėl atėjau
savanoriauti, kam man to reikia, kiek ir ar galiu skirti savo laiko
tiek, kiek yra reikalinga tam, kad įsisavinčiau žinias, išbūčiau visą
mokymų laiką, sėkmingai taikyčiau įgytas žinias savanoriško darbo metu.
Žavu
ir šiais laikais ne visada lengvai suvokiama, kaip įmanoma motyvuoti
žmones dirbti be atlygio.
Kompanijos išleidžia milijonines sumas
bendriems seminarams bei vidiniams organizacijos ryšiams stiprinti, o
„Jaunimo linijoje“ viskas atrodo ganėtinai paprasta: vieni savanoriai
dirba administracinį darbą, kiti pasirenka konsultuoti, dar kiti –
mokyti arba mokytis, o visa kita atrodo tik detalės, kurios tikiu yra
labai svarbios.
Tad apibendrinant galiu pasakyti tiek: kursų
organizavimo lygis pagal esamas sąnaudas yra aukštas ir labai efektyvus,
mokymais esu be galo patenkinta, manau, kad taikant panašias kursų
organizavimo strategijas savanoriškas darbas sulauktų didesnės
visuomenės iniciatyvos. Didžiuojuosi būdama šios organizacijos dalimi.
Parengiamųjų
kursų metu aš išmokau kalbėti mažiau, tačiau prasmingiau.
Tiesą
sakant, buvau labai nustebusi, kad „Jaunimo linijos" mokymai rengiami
taip profesionaliai. Eidama čia tikrai nesitikėjau tokios griežtos
tvarkos, tačiau vėliau supranti, kad tik taip galima pasiekti laukiamą
rezultatą. Nuoširdžiai žaviuosi supervizorių atsidavimu savo darbui ir
esu labai dėkinga už suteiktą galimybę mokytis.
Eidama į „Jaunimo
linijos" savanorių atranką, nežinojau, kas manęs laukia. Galvojau tik
vieną, kad moku klausyti ir noriu padėti žmonėms. Prasidėję mokymai tapo
lyg savotiška kelionė – kelionė per save pačią. Supratau, jog klausyti
ne taip jau ir lengva, jog išties daug ko negirdžiu, o pirmiausia
negirdžiu savęs. Kursai ugdo mane, keičia ne tik mano požiūrį į tai, kas
yra išklausymas, kas yra parama ar kad kalbėti apie savižudybę –
būtina, tačiau ir suteikia galimybę labiau pažinti save pačią, suprasti
savo jausmus. Ši patirtis, kurią gaunu mokydamasi, neįkainojama.
|
|
|
|
