|
Tyrimai rodo: atjauta ir altruizmas teigiamai veikai fizinę ir emocinę
sveikatą
Harvardo universiteto psichologas teoretikas Davidas McClellandas studentams
rodė filmą, kuriame Motina Teresė bendrauja su Kalkutos ligoniais ir skurdžiais.
Studentai po filmo patvirtino, kad žiūrėta medžiaga skatino jų atjautos jausmą.
Buvo ištirtos šių studentų seilės – jose po filmo padidėjo imunoglobulino – A-antikūnio,
kuris padeda organizmui įveikti kvėpavimo takų infekcijas.
Mičigano universiteto socialinių tyrimų instituto vadovas Jamesas House‘as
teigia, kad nuolatinis savanoriškas visuomenei naudingas darbas, gerumo ir
atjautos reiškimas aplinkiniams ženkliai padidina optimizmą ir gyvenimišką jėgą.
Savanoriška pagalba žadina laimės jausmą, suteikia dvasinę ramybę, mažina
depresiškumą.
Alanas Laksas atliko kelių tūkstančių žmonių apklausą. Visi šie žmonės nuolat
dirbo savanoriais. 90 proc. šių savanorių savanoriškos veiklos metu pagerėdavo
nuotaika, atsirasdavo šilumos, energijos jausmas, net savotiška euforija. Kai
savanoriai ilsėdavosi, šiuos jausmus keitė gili dvasinė ramybė ir savivertės
padidėjimas.
Straipsniai apie savanorystę
„Po savanorystės neišeini basas"
„Ar turi tai ko reikia?"
„Jaunimo linija" – kai žodis gali sušildyti"
„Emocinė parama internetu leidžia pasijusti lengviau”
Apie
savanorystę
Lietuvių nuostatų ir atvirumo savanorystės idėjai tyrimas
Straipsnis „Savanorystė Lietuvoje nepakankamai įvertinama“
Straipsnis „Savanorystė – verta, nors pinigų nemoka“
|
